medžiaširdis

medžiašir̃dis, -ė smob. (2) Brž, Srv, Krs, medžiašìrdis (1) Grž, Trgn, Tj negailestingas, kietos širdies žmogus: Jis toks medžiašir̃dis – gyvulio nė kiek negaili Ėr. Ką jis verks, toks medžiaširdis Bsg. Tu martele medžiaširde VD167. Mane prikėlė ne motinėlė, medžiaširdėlė anksti rytelio (d.) Slk.